apimti

apimti
apim̃ti àpima (àpema, apìema, apíema), àpėmė (apìėmė, apíemė) J tr. 1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg. | prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts. 2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K. 3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano . Neim̃k tiek, kiek neapìemi (neapíemi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapíemu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž. ^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimamì (labai stori, drūti) Vlk. | refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts. 4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72. | Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64. 5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246. 6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn. 7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsìėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu . | Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon. | Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78. | Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12. | Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200. II. tr. 1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts. 2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat. | Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus . Italijos karumenė apėmė Rymą 1905,210. 3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir. | Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18. 4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb. 5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš. 6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč. | Miegas apìėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad apìėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys . Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas . Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą . Mane apėmė pyktis . Jį apėmė pykčio jausmas . Žmones apėmė panika . Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas . Jį apėmė gobšumas . Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) . Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus 277. Liga apimts BPI191. III. tr. 1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts. | Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr. 2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B. 3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsìima Trgn. IV. tr. 1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį . Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą . Gumbas apėmęs šaknies kaklelį . Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas . Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima . Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) . Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti . Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) . Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) 160. 2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, apìėmė, bus gera duona Ut. V. tr. 1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu . Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259. | prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) . 2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! . Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt. | Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal. 3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr. VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp. | refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsìėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kuĩlį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kuĩliu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
\ imti; antimti; apimti; atimti atima; daimti; įimti; išimti; nuimti; paimti; perimti; praimti; priimti; suimti; užimti užima

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apimti — apim̃ti vksm. Tą̃ úosį žmogùs kaži̇̀n ar apim̃tų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apimtis — apimti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apimtis — apimtìs sf. (3b) 1. dydis, platumas: Krūtinės apimtis rš. Kaklo apimtis rš. 2. mastas, užmojis: Pramonės gamybos apimtis sp. Užsienio prekybos apimtis sp. Per porą mėnesių atliko plačiausios apimties mokslo darbus rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apėmimas — apėmìmas sm. (2) K 1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš. 2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apklėpti — tr. 1. apglėbti, apimti: Svietas knygas neapklėptų BzB86(BBJn21,25). | prk.: Tai stipra viera apklėpdami Gaig71. 2. suprasti, aprėpti (protu): Tą žodį ne kožnas apklėpia (išmano) BBMt19,11. Kursai tatai gal apklėpti, tas teapklėpia BzB271. Galigu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiausti — 1 apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė NdŽ; L 1. tr. H159, R, Sut, K, Š, Rtr apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu); užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų Skdv. Agurkų rasodą vakare reikės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptraukti — tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut 1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptūpti — aptū̃pti, àptupia, àptūpė 1. tr. Š, Rtr, KŽ, Dkš, Skr, Ėr, Ds, Brs tupiant apglėbti sparnais, apkėsti, apgaubti: Višta àptupia vištyčius J. Kalakutė daug àptupa kiaušinių Klm. Kad višta neàptupia visų kiaušinių, keli vis užšąla Mžš. Nė višta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžergti — apžer̃gti, ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ 1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžioti — tr. K, Rtr, DŽ, KŽ 1. SD1118, R, MŽ, MŽ214, S.Dauk, D.Pošk, N, M, Š, NdŽ, LzŽ, Kl, Pšl apimti burna, nasrais, snapu: Jis obalio kiek apžiojo, tiek nukando J. Valgiau medų i bitę apžiojau Vdžg. [Šuo] galvą apžioja kačioku ir neša kaip nebegyvą Slm …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”